Kultūra ir švietimas – sielos namų pagrindas

„Regis, visi jau seniai sutarėme, kad ne vien ekonomika apsprendžia mūsų gyvenimo kokybę. Kad be kultūros, be švietimo – nuo pat vaikų darželių iki projektų su pačiomis įvairiausiomis amžiaus grupėmis – sielos namų nesukursime. Tačiau vis tiek „stringame“ ties kultūros ir švietimu, ir ne tik kalbant apie atlyginimus šių sričių darbuotojams“,- teigia trylika metų mokytojo patirties turintis ir dvi dešimtis metų prodiuserinei kompanijai VšĮ „Žalioji akademija“ vadovaujantis Gintautas Mieleika.

Mažo žmogaus norai dideli...

„Dar Alytaus mokykloje internate mokydamas lietuvių kalbos bei literatūros ir dirbdamas auklėtoju, bendraudamas su išties sunkaus likimo vaikais įsiminiau jų išsakytas mintis: „....aš turiu teisę gyventi nieko nebijodamas... aš turiu teisę gyventi su savo mama tėveliu... kai aš sergu ,man turi būti suteikta medicininė pagalba... aš turiu teisę lankyti darželį ir mokyklą... niekam nevalia manęs mušti... visi vaikai yra svarbūs... aš turiu teisę sakyti tai, ką galvoju... aš turiu teisę žaisti...“,- leidosi į prisiminimus G. Mieleika.

Iš tų pokalbių susidėliojo ir kitos mintys, kurios tapo tam tikrais postulatais, tam tikromis gairėmis, kurios padėtų apibrėžti sprendimus, susijusius su vaikų lūkesčiais ir ateitimi: „Mažo žmogaus didelės teisės, pareigos, norai... Mažo žmogaus didelis pasaulis... Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos: tu turi remti savo vaiką, netgi jeigu daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jeigu pats vaikas jį sudegino. Tačiau, ar daug vaiką remiančių atsiras ir ar daug tiltų vaikas sudegins, priklauso nuo mūsų pačių-tėvų. Nuo mažumės savo pavyzdžiu ir meile skatindami vaikus elgtis teisingai, sąžiningai, galime tikėtis juos išaugsiant dorais visuomenės nariais. Galima, tačiau mūsų valstybėje, vaikų auklėjimo problema viena opiausių. Tad, prieš dėliodami sprendimus, kokios yra mokytojų ir mokinių pareigos, dar kartą gerai permąstykime ir tėvų atsakomybę“.

Kultūrų ir tautų bendrystė

Dviejų vaikų tėvas ir jau seneliu spėjęs tapti G. Mieleika puikiai žino, kad tėvų ir vaikų – kaip ir kartų visuomenėje – problemos amžinos. Ir vien teisės aktais ar savivaldybių tarybų sprendimais jų nesureglamentuosi. Tačiau kuo daugiau visuomenė bus prusinama ir šviečiama, kuo daugiau galimybių bus suteikta pasireikšti kūrybingumui, kuo daugiau savivaldybių lygmenyje dėmesio bus skiriama ne vien bendrojo lavinimo programoms, bet ir visapusiškai asmenybei ugdyti bei įtraukti kartas į kultūrinį gyvenimą, tuo tvirtesnis bus mūsų visų sielų pagrindas.

Pasak tiek su pačiais jauniausiais atlikėjais, tiek su jau spėjusiomis suspindėti žvaigždėmis iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Ukrainos, Italijos kultūros projektus kuriančio ir sėkmingai įgyvendinančio G. Mieleikos, norinčių įsijungti į kultūrinę bendrystę gretos auga, tačiau ne taip spėriai, kaip to norėtųsi. Ir – kaip to būtų galima pasiekti plečiant tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą.

Be to, VšĮ „Žalioji akademija“ daug bendrauja ir bendradarbiauja rengdama kultūrinius projektus su Klaipėdos tautinių mažumų bendruomenėmis: žydais, totoriais, baltarusiais, ukrainiečiais, latviais, estais. Bendri pažintiniai kultūros tiltai jungia šiais bendruomenes ir su tautiečiais Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje.

Kultūriniai projektai apima tautines šventes, bendrus koncertus, dailės parodas, poezijos skaitymus – beje, pastarieji ypač artimi Gintautui Mieleikai. Jis, dviejų poezijos knygų autorius („Tau, mamyte“ (1999 m.), „Tarp šou ir realybės“ (2010 m.), pats nekart dalyvaudavo poezijos skaitymuose, kartu su klaipėdiečiu poetu Sigitu Poška rengti vakarai Vilniuje, Kaune, Alytuje ir kituose miestuose.

Atskleidžia jaunuosius talentus

Vienas iš sėkmingiausių G. Mieleikos vadovaujamų tarptautinių kultūrinių projektų, kuriuos drąsiai galima pavadinti ir šviečiamaisiais – bendras Lietuvos ir Ukrainos projektas „Vienu ritmu: Lietuva – Ukraina“.

Pastaruoju metu ypač plačiai nuskambėjo susibroliavusius Klaipėdos ir Mogiliovo miestus sujungęs projektas „Žvaigždsekys“. 2018 m. lapkritį Mogiliove buvo surengtas pirmasis tarptautinis vaikų grand festivalis, iš kurio Lietuvos delegacija grįžo vežina visa krūva diplomų ir medalių. VšĮ „Žalioji akademija“ bendradarbiaujant surengtame festivalyje dalyvavo jaunieji artistai iš Estijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Lenkijos, Italijos ir Baltarusijos. Klaipėdai atstovavo trys vokalistai iš Klaipėdos licėjaus: Miglės Ingos Kuprelytės ir Justo Pilibaičio (mokytoja Aušra Niparavičienė) duetas iškovojo teisę pasirodyti baigiamajame koncerte, o tos pačios mokytojos parengta solistė Vaiva Bitinaitė laimėjo I laipsnio diplomą.

Dera pabrėžti, jog jaunieji Lietuvos atlikėjai į festivalį buvo atrinkti Vilniuje vykusio respublikinio konkurso metu, kurį surengė VšĮ „Žalioji akademija“. Jos direktorius Gintautas Mieleika kartu su Klaipėdos muzikinio teatro fleitiste, muzikos mokytoja Aušra Mieleikiene buvo įtraukti į festivalio komisiją, be to, jie jauniesiems Lietuvos talentams parvežė tris kvietimus į šią vasarą Italijoje vyksiantį jaunųjų atlikėjų konkursą. Kvietimus perdavė komisijos narys iš Italijos Mikele Poma.

Antrąjį tarptautinį vaikų grand festivalį „Žvaigždsekys“ pagal pasirašytą sutartį su Mogiliovu planuojama surengti šiais metais Klaipėdoje.

„Neatmetu nei vienos kartos – nei pačių mažiausių, nei senolių. Neskirstau žmonių pagal tautybę, pagal religinius įsitikinimus. Visus vertinu pagal jų sugebėjimus, norą įsijungti į bendrą veiklą, jų darbus, jų indėlį į visuomenės kultūrinį gyvenimą“,- pabrėžė nuo 2000-ųjų aktyviai į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą įsiliejęs VšĮ „Žalioji akademija“ vadovas Gintautas Mieleika, 2012-aisias kartu su LŽVS kandidatavęs į LR Seimo narius.